Antroje straipsnių serijos dalyje išnagrinėsime Jungo mintis, kaip galime panaudoti viduramžio krizę tam, kad palengvintume vidinę pertvarką ir pasirūpintume, kad antroji gyvenimo pusė iš ties būtų pilnesnė nei pirmoji. Ir čia turime nepamiršti, kad požiūriai, vertybės ir įsitikinimai, kurie buvo tokie naudingi gyvenimo rytą, iš dalies praras savo vertę. Jungas perspėjo:
„… mes negalime gyventi gyvenimo popietės pagal gyvenimo ryto programą; nes tai, kas buvo didinga ryte, bus žema vakare, o kas ryte buvo tikra, vakare taps melu. Aš gydžiau pakankamai daug gyvenimo vidurio amžiaus žmonių ir per dažnai žvelgiau į slaptas jų sielų kameras, kad nebūčiau įsitikinęs šia fundamentalia tiesa.“
Carl Jung, Gyvenimo etapai
„Tiesą sakant, viduramžio kančios simptomai yra sveikintini, nes jie yra… galingas atsinaujinimo šauksmas… .Nieko nuostabaus, kad šiuo laikotarpiu jaučiame tokį didžiulį nerimą. Tai yra kvietimas psichologiškai mirti senajam „aš”, kad galėtų gimti naujasis.“
Jamesas Hollisas, Viduramžio pasažas
Pirmojoje dalyje apžvelgėme Carlo Jungo idėjas apie gyvenimo vidurio krizę kaip pereinamąjį etapą, kurio metu mūsų psichika patiria instinktyvų brendimą ir transformaciją, kad galėtų pasiruošti antrajai gyvenimo pusei. Šio pereinamojo etapo pradžią paprastai žymi tai, ką Jungas pavadino „mirties gimimu“, tai yra, didėjantis suvokimas, kad mūsų kūnas pradeda nykti ir anksčiau ar vėliau mūsų visų laukia mirtis. Tokioje būsenoje tikslai, kurie mums buvo svarbūs pirmoje gyvenimo pusėje, praranda savo patrauklumą.
Arba kaip rašė Jungas:
„Antroje gyvenimo dalyje jūs pradedate abejoti savimi. Arba, jūs pats to nedarote; vengiate tokių klausimų, bet kažkas jūsyse užduoda, o jums nepatinka girdėti tą balsą klausiant „koks tikslas?“, o toliau – „kurlink tu dabar eini?“ Kol esi jaunas, kai savo pastangų dėka pasieki tam tikrą poziciją, galvoji: „Tai yra dalykas, kurio noriu.“ Tikslas atrodo gana gerai matomas ir jaučiamas. Žmonės galvoja: „Aš vesiu, tada sieksiu karjeros, tada uždirbsiu daug pinigų, tada nebežinau kas..“ Tarkime, kad jie jau viską pasiekė; tada kyla kitas klausimas: „O kas dabar?“ … Tada atsakymas yra: „Na, nebeaišku. Kas laukia? Mirtis laukia. “Tai, aišku, nepriimtina; tai yra labiausiai nepriimtina“.
Carl Jung, C.G. Jung Speaking
Siekdamas neleisti, kad nepasiduotume augančiai nevilčiai dėl didėjančio supratimo apie artėjančią mirtį, Jungas manė, kad yra labai svarbu, jog antrą gyvenimo pusę mes surastume naujų tikslų, kad pakeistume susidėvėjusius orientyrus kitais. Ir jei tikslas yra sutelkti mūsų dėmesį į antrosios gyvenimo pusės įprasminimą, jis turi būti autentiškas mūsų saviraiškos būdas. Taigi, ko reikia išgyvenant vidurio gyvenimo krizę, yra mūsų požiūrio ir asmenybės transformacija.
„… Nauji tikslai reikalauja naujų akių, kad juos matytų“, – rašė Jungas, „ir naujos širdies, kuri jų trokšta.“
Carl Jung, C. G. Jung Speaking
Norėdamas palengvinti tokią pertvarką gyvenimo viduryje, Jungas pasiūlė nukreipti savo dėmesį nuo to, kas, kitų žmonių manymu, turėtume būti, į tai, kas esame iš tikrųjų. Pasak jo, „žvelgimas į išorę“ turi būti paverstas žvelgimu į save. “Nors mes dažnai tai neigiame, per pirmąjį gyvenimo laikotarpį dauguma iš mūsų formuojame asmenybę, kuri nėra autentiškas mūsų atspindys, mūsų individualumas, o veikiau tai rezultatas pastovaus išorinio pasaulio spaudimo prisitaikyti. Tai didžiąja dalimi sudaro vertybės, įsitikinimai, požiūriai ir gyvenimo stilius, kurių išmokome iš savo šeimos, bendraamžių, švietimo sistemos, pramogų pramonės ir apskritai mus supančios aplinkos.
„Dauguma žmonių yra suformuoti kitų žmonių. Jų mintys yra kažkieno nuomonės, jų gyvenimas – mimikos, jų aistros – citata“.
Oskar Wild
Pirmoje gyvenimo pusėje ši aplinkos suformuota asmenybė gali sėkmingai tarnauti praktinių tikslų. Kaip paminėta pradžioje, jaunystė ir brandi jaunystė yra tas gyvenimo etapas, kuriame svarbu užimti vietą visuomenėje ir išsiugdyti tinkamus įgudžius ar karjerą. Ir sprendžiant šiuos uždavinius kartais tikslinga paaukoti savo individualumą, kad asmeniniai veiksmai atitiktų „bandos“ žaidimo taisykles ir įdėtas pastangas lydėtų vienokia ar kitokia išorinė sėkmė. Bet kai mes pasiekiame gyvenimo vidurį, o mūsų kūnas nuolat primena apie mirtį, tampa būtina kovoti su atitikties spąstais ir suvokti savo autentiškumą.
„Mes neįsisąmoniname esminio fakto, kad socialiniai visuomeniniai tikslai pasiekiami tik sukausčius savo „ego”, savo „asmenybę”. Daugelis – neretai per daug – gyvenimo aspektų, kuriuos taip pat reikėjo patirti gyvenime, slypi atminties užkabariuose tarp dulkėtų prisiminimų; bet kartais jie švyti kaip anglis po pilkais pelenais“.
Carl Jung, Gyvenimo etapai
Tęsinys kitame straipsnyje (3)
——————————————————————
