Viduramžio krizė ir asmenybės transformacija
Šiame straipsnių cikle „Naujų kelių paieškos” aš sudėjau įvairių autorių, daugiausia Carl Jung, mintis apie taip vadinamos viduramžio krizės požymius, priežastis ir galimus šios krizės įveikimo būdus. Nuo kokių 40-tųjų gyvenimo metų aš pats buvau ilgą laiką pasimetęs gyvenimo prasmės ir tikslo paieškose, ir šiuose straipsniuose minimos ir cituojamos knygos man tikrai padėjo „atsistoti ant kojų”. Tekstai yra daugiausia citatos ir vertimai, mano surinkti ir pateikti nuoseklios minties pagrindu. Straipsnių turinys yra gal kiek techniškas, tačiau tikiuosi jūsų supratimo – tai yra mano pirmieji post’ai. Tikiu, kad šios mintys bus įdomios ir vertingos ir jums. Šių tekstų kūrime panaudota daug medžiagos iš svetainės academyofideas.com, ir aš rekomenduoju visiems apsilankyti šioje svetainėje ir paklausyti daugybės įdomių motyvacinių audio ir vizualinių įrašų.
Pavadinimas „Naujų kelių paieškos” nereiškia, kad mano čia išdėstytos mintys ragins iš esmės pakeisti jūsų gyvenimo esminius darinius: profesiją, gyvenimo partnerį, kasdieninę rutiną. Retai kada mums gali padėti radikalūs pokyčiai – skyrybos, visiškas profesijos krypties pakeitimas. Turėdamas omenyje naujų kelių paiešką aš galvoju daugiau apie žmogaus požiūrio pasikeitimą apie patį save, jo nuostatų pokytį apie tai kaip jis veikia ir elgiasi, o ne tai ką daro.
Būti kiek nepatenkintu esama padėtimi yra normalus žmogaus bruožas, tai jo nuolatinio tobulėjimo ir asmeninio progreso per gyvenimą „varikliukas”. Šie mano straipsniai yra skirti asmenims, kuriems šis „nepasitenkinimas esama padėtimi” yra tapęs per daug ryškus, pradeda trukdyti gyventi ne tik sau, bet ir aplinkiniams (kas nori turėti reikalų su visuomet nepatenkintu niurgzliu).
————————————————————–
Trumpa rašinių ciklo santrauka galėtų būti ši:
- Viduramžio krizė tai tarpmetis kai iš jauno žmogaus tampi suaugusiu, ir natūralu, kad dalykai, kurie teikė džiaugsmą ir prasmę būnant jaunam, tampa nereikšmingais galutinai suaugus.
- Krizę reiktų sąmoningai išnaudoti asmenybės atsinaujinimui.
- Atsakymas į klausimą „O kas gi ta „nauja prasmė”?” nėra tiesmukas. Geriausia būtų siekti daryti tai, kas natūraliai patinka. Neretai tai būna paslėpta pasąmonėje. Kad atkoduoti pasąmonę, C.Jung siūlo būti žaismingesniais (2-3 dalys).
- Nauja veikla, kuria mes siekiame autentiškumo, turi sektis. Tam padės „deep work” (4-5 dalys).
- Charakterio, kurį C. Jungas vadino savirealizacija ir individualizavimu, ugdymo svarba. Integruok savąją tamsią pusę, pripažink esąs nuodėmingas, identifikuok savuosius kompleksus ir naudok aktyvią vaizduotę jų poveikio minimizavimui (6-8 dalys).
- Radikaliai keistis yra sunku bet kokiame gyvenimo laikotarpyje. Tačiau reikia. Tam padės transformacijos būdai, „antrasis aš” (9-10 dalys).
- Gal prasta savijauta yra tik „vyriškumo” stoka? Vyriškumo krizės ir jos ištakų galimas paaiškinimas. Kova su vidiniu drakonu (11-12 dalys).
- Leisk savo vaikui būti agresyviam. Suprask „vaiką ryjančios moters” simbolio reikšmę. Vyro sveiko santykio su moterimis ir mamomis svarba (13-14 dalys).
- Pabaiga.
———————————————————————————————–
Pradžia
„Įpusėjus gyvenimo keliui, atsidūriau tamsiame miške, pametęs orientyrą“.
Dante, Dieviškoji komedija
Šie Dantės žodžiai žymi jo epinės poemos „Dieviškoji komedija“ pradžią. Tačiau jie taip pat pavaizduoja daugelio žmonių gyvenimo viduryje patirtį – laikotarpį, kurį dažnai apibūdina sumaištis ir netikrumas dėl gyvenimo prasmės ir ateities kelių, kuriais reiktų eiti. Vis dėlto egzistuoja daug nesusipratimų dėl gyvenimo viduramžio krizės natūros. Šiais laikais tai netgi tapo tam tikra klišė. Kai kurie neigia, kad ji išvis egzistuoja. Kiti, kad šią gyvenimišką patirtį galima išgydyti pasiimant atostogas ar nusipirkus brangų žaislą. Priešingai šiems teiginiams, Carlas Jungas manė, kad šis laikotarpis žymi kritinio psichologinio pokyčio pradžią – laiką, per kurį mūsų psichika patiria instinktyvią metamorfozę, ruošdamasi antrajai gyvenimo pusei.
„Patirtis mums rodo … kad pagrindinė visų šio [viduramžio] periodo sunkumų priežastis yra giliai įsišakniję specifiniai psichikos pokyčiai“. Carl Jung, Gyvenimo etapai
Įpusėjus šiam neramiam laikotarpiui, Jungas matė vienintelį kelią į priekį – neatsilikti nuo natūralaus mūsų psichikos brendimo ir pačiam savanoriškai transformuotis. Deja, dauguma žmonių nesuvokia, kad viduramžio krizė suteikia unikalią galimybę pakeisti save iš pagrindų. „Liūdniausia, kad protingi ir intelektualūs žmonės gyvena savo gyvenimą net nežinodami apie tokios transformacijos galimybę …
„Visiškai nepasiruošę, jie pradeda antrąją gyvenimo pusę“.
Carl Jung, Gyvenimo etapai
Norėdamas konceptualizuoti gyvenimo tarpsnius, Jungas palygino mūsų egzistavimą su kylančia ir besileidžiančia saulės būsena.
„… Mumyse yra kažkas panašaus į saulę“, – rašė jis, „ir kalbėti apie gyvenimo aušrą ir pavasarį, vakarą ir rudenį nėra vien tik sentimentalus žargonas. Taip mes išreiškiame psichologines tiesas ir, dar daugiau, fiziologinius faktus“.
Carl Jung, Gyvenimo etapai
Šimtą aštuoniasdešimt saulės judėjimo per dangų laipsnių galima būtų padalyti į 4 dalis, atitinkančias pagrindinius gyvenimo tarpsnius. Pirmasis saulės lanko kvadrantas, kylantis į rytus, yra vaikystės stadija. Šie 45 laipsniai, gyvenimo rytas, yra „pirmasis suaugimas“ – etapas prasideda paauglystėje ir baigiasi gyvenimo viduryje. Saulė vidurdienio piko metu yra atitinka viduramžį, kuris tęsiasi maždaug nuo 35 iki 45 metų. „Antroji pilnametystė“ reiškia gyvenimo popietę, o senatvė – saulės nusileidimą. Vaikystės stadija yra rojiškas laikas, kai mūsų savimonė yra minimali, o mūsų egzistencija yra neatsiejamai susipynusi su tėvais. Gyvenimo rytas yra laikas, kai pražysta mūsų savimonė ir atsiranda supratimas apie būtinybę prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jungas manė, kad gyvenimo rytą mes instinktyviai įsitraukiame į tam tikrų užduočių sprendimą, tokių kaip karjeros siekimas ar socialinio bei šeimyninio gyvenimo puoselėjimas.
„Gyvenimo ryto reikšmė neabejotinai priklauso žmogaus tobulėjimo, gebėjimo įsitvirtinti išoriniame pasaulyje, žmogiškųjų vertybių propagavimo fazėms“.
Šių užduočių atlikimas nėra lengvas dalykas. Tam reikia tapti nepriklausomiems nuo tėvų, ugdyti savo asmenybę ir skirti pakankamai laiko bei pastangų, reikalingų tobulinti savo talentus ir įgūdžius, kad būtų pasiekta tam tikra sėkmė mus supančiame pasaulyje. „… Išsikovoti sau vietą visuomenėje ir pakeisti savo gyvuliškąją prigimtį taip, kad ji būtų daugiau ar mažiau pritaikyta egzistencijai socialiniame pasaulyje, visais atvejais yra didelis pasiekimas“, – rašė Jungas.
„Tai yra kova, kuri yra vedama kartu savyje ir išorėje“.Carl Jung, Gyvenimo etapai
Tačiau gyvenimo rytas yra ne vien tik vietos pasaulyje radimas, bet ir laikas, kai mūsų fizinis gyvybingumas yra dydžiausias; tai etapas, kuriame turėtume gerti iš gyvenimo šaltinio – tyrinėti ir eksperimentuoti su tuo, ką turi ar gali turėti. Ši Goethe’s Fausto eilutė „Gyventi pavojingai reiškia gerai gyveni“ (Goethe, Faustas) – yra tinkamas šūkis šiam gyvenimo tarpsniui. Sekantis viduramžio etapas reiškia gyvenimo ryto pabaigą ir dažnai dramatiško konflikto pradžią, nes būtent šiame etape žmogui mirtis tampa realybe, kurią vis sunkiau ignoruoti. Jaunystėje ir ankstyvoje pilnametystėje gana lengva neigti mirtį, o viduramžio metu mūsų senstantis kūnas yra nuolatinis priminimas, kurlink mes einame. Viduramžis, kaip rašė Jungas, yra „mirties gimimas“. „Gyvenimo viduryje mes esame mirę“. (Carlas Jungas, Siela mirime). Arba kaip jis toliau paaiškino:
„Pasiekus brandą ir biologinio gyvenimo zenitą, kuris maždaug sutampa su viduriniu amžiumi, gyvenimo instinktyvus tikslų siekimas neišvengiamai sustoja. Gyvenimo „varomoji jėga”, kuri iki šiolei nešė pirmyn, tampa nebe tokia intensyvi ir nenugalimama; Gyvenimo tikslai nebėra ant egzistencijos kelio viršūnės, bet slėnyje, kurlink prasidėjo nusileidimas“.
Carl Jung, Mirties siela
Mirties neišvengiamumo suvokimas viduramžio metu sukelia ir kitus konfliktus, iš kurių vienas yra asmeninių vertybių perkainojimas. Mirties sąvoka, kuri atrodė nutrūktgalviškai žavi gyvenimo rytą, paprastai praranda savo patrauklumą, todėl būtent gyvenimo viduryje yra tas laikas, kai tamsioji sielos naktis gali nusileisti ant mūsų. Savo „magnum opus“, „Raudonojoje knygoje“, Jungas išreiškė šią patirtį įspūdingai:
„Savo keturiasdešimtais gyvenimo metais aš buvau pasiekęs viską, ką norėjau pasiekti. Aš buvau gerbiamas, galingas, turtingas, išsimokslinęs ir jaučiausi laimingas. Tuomet mano troškimas didinti šių klystkelių skaičių dingo, norai apleido ir siaubas apėmė mane “.
Carl Jung, Raudonoji knyga
Augantis suvokimas apie mirtingumą gyvenimo vidurio periodo metu daugeliui žmonių sukelia ypač neigiamų emocijų. Originaliame savo traktate „Gyvenimo etapai“ Jungas sušuko: „Kokią nuostabą saulė turi patirti vidurdienį!“. Tačiau autorius teigė, kad šis šokas turėtų būti sveikintinas, o ne atmetamas, nes jis reiškia galimybę išplėsti savo sąmonę, atnaujinti savo asmenybę, peržiūrėti turėtas vertybes, ir tapti tuo, kas esame iš tikrųjų.
„Ir tada ateina žinojimas, kad manyje yra vietos antram, plačiam ir nesenstančiam gyvenimui“.
Tęsinys kitame straipsnyje (2)
——————————————————–
