Tęsinys.
Identifikavę ramybės neduodantį poreikį keistis, mes ieškome ženklų, kurie parodytų mums pasirinkto naujo kelio teisingumą. Autentiškumo identifikavimas nėra lengvas, nes mes niekada iki galo negalime žinoti, ko mes iš tiesų norime (Alan Watts). Šioje vietoje mes paliekame autentiškumo ar svajonės identifikavimo paieškų temą. Tai svarbi ir didelė tema, paprasto atsakymo į tai tikrai nėra. Man padėjo Alan Watts knygos, taip pat knyga „Kaip apginti savo svajonę”. Šioje vietoje telieka pabrėžti, kad svajonė yra pajuntama, o autentiškumas yra sukuriamas. Apie autentiškumo svarbą ir „kūrimą” ir tęsime mintis.
Tai kaipgi elgtis? Bet kokiu atveju nauja veikla / ar naujas požiūris į seną veiklą su laiku turi tapti produktyvia ir prasminga veikla. Čia slypi sunkioji dalis – mes privalome tapti „profesionalais” savo autentiškame pasirinkime. Lengvinanti aplinkybė – mūsų pasirinkimas yra nuoširdus ir mums patinka mūsų naujoji veikla. Kas gi gali būti geriau, nei būti savimi ir leisti sau elgtis taip, kaip nori visa tavo esybė? Žaisti savo gyvenimo žaidimą nebe žaidimų aikštelėje, o realiame gyvenime? Nuoširdų pasirinkimą turi lydėti atsakingas požiūris į veiklumą.
„Norite dirbti intelektualų darbą? Pradėkite sukurdami savyje tylos zoną … sukurdami norą atsisakyti ir atsiriboti nuo aplinkos, o tai suteikia jums visiško atsidavimo darbui atmosferą; įgykite sielos būseną, neapsunkintą troškimų ir kasdieninių norų, ir tai yra intelektualios veiklos aukščiausioji palaimos būsena. Be šių pastangų jūs nieko nepasieksite, bent jau nieko vertinga“. Antonin-Dalmace Sertillanges, The Intellectual Life
Vienas iš paprasčiausių būdų sugadinti gyvenimą yra įstrigti darbe, kurį mes niekiname, tačiau jo neatsisakome iš baimės, kad tai gali būti geriausia, ką gebame daryti. Norėdami išvengti šios slegiančios būsenos, turime atrasti iš prigimties patinkančią ir prasmingą darbo formą ir rasti būdą, kaip su šia veikla ilgainiui finansiškai išsilaikyti. Vienintelė priemonė pasinaudoti šia dėkinga situacija nepaliekant galimų naujos veiklos rezultatų vien tik sėkmės ar atsitiktinumų veiksniams, yra tobulėti tokiu laipsniu, kad mes pralenktume savo konkurentus. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip bauginanti užduotis, nes, kaip prieš šimtmečius pažymėjo filosofas Spinoza, pasiekti kompetenciją yra „taip sunku, kaip reta“. Tačiau yra žinomas kelias kaip tai galima pasiekti, nes, kompetencija daugelyje sričių yra daugiau laiko, praleisto tikslingame veikime, rezultatas, nei įgimtų talentų pasekmė. Kompetencija, kitaip tariant, yra kuriama tų, kurie tobulina savo įgūdžius kasdien vykdydami tikslingą ir daug pastangų reikalaujančią veiklą. IT technologijų profesorius ir autorius Cal Newport šį įgūdį vadina giliu darbu, kurį jis apibūdina kaip:
„Profesinė veikla, atliekama be dėmesio blaškymo, plečia ir stumia jūsų pažinimo ribas iki limito. Šios pastangos sukuria naują vertę, pagerina jūsų įgūdžius ir yra sunkiai atkartojamos.“ Cal Newport, Gilus darbas
Gilų darbą yra lengva konceptalizuoti, tačiau darosi vis sunkiau atlikti. Dėl per didelio interneto ir išmaniųjų telefonų naudojimo yra kuriama „chroniškai išsiblaškusių“ žmonių karta. Ši plačiai išsikerojusi, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta kasdieninė žmogaus būsena tampa socialine epidemija. Tačiau internetas taip pat suteikia puikią galimybę tiems, kurie turi ambicijų. Nes jei mes galime būti vieni iš nedaugelio, kurie ne tik supranta susikaupimo esminiam darbui svarbą, bet ir ugdo tai iki savo galimybių ribos, mes laikysime rankose galimos sėkmės raktą. Mes turėsime „Conditio sine qua non” arba esminę sąlygą asmeninei ir profesinei sėkmei.
„Gebėjimas atlikti gilų darbą tampa vis retesnis, tuo pačiu metu jis tampa vis vertingesnis dabartiniame pasaulyje. Todėl tik nedaugelis, kurie ugdo šį įgūdį, o vėliau paverčia jį pagrindiniu savo darbinio gyvenimo įrankiu, gali tikėtis sėkmės.“ Cal Newport, Gilus darbas
Norint, kad gilus darbas taptų mūsų darbinio gyvenimo pagrindu, pravartu pradėti mažais žingsniais. Mūsų gebėjimas giliai dirbti priklauso nuo mūsų sugebėjimo susikaupti, ir mes tai galime prilyginti raumenų funkcijai: lygiai taip pat, kaip nebūtų protinga per pirmą dieną sporto salėje stengtis „išspausti” 100 kg, taip pat turime palaipsniui stiprinti savo gebėjimą susikaupti be trukdžių. Pradžiai pakanka trumpų, vos 10–15 minučių trunkančių gilaus darbo sesijų, ir jei jos bus vykdomos kasdien, to užteks giliam darbui kaip elgesio įgūdžiui susiformuoti. Praktikuodami šias susikaupimo sesijas kasdien mūsų gebėjimas susikaupti greitai sustiprės, todėl palaipsniui mes turėtume ilginti gilių darbo sesijų trukmę. Siekdami tobulumo, mes nuolatos turime justi savo pažinimo ribas.
Integruodami gilų darbą į savo gyvenimą ir norėdami padidinti savo produktyvumą ir efektyvumą, mes privalome laikytis šių keturių praktinių taisyklių: Pirma, kiekviena gilioji darbo sesija turėtų būti skirta vienai užduočiai, ir ši užduotis turėtų tam tikru būdu prisidėti prie platesnio užmojo bendro tikslo. Niuportas šią taisyklę vadina „susitelkimu į be galo svarbų“. Priežastis, dėl kurios turėtume sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį, yra susijusi su pažinimo funkcijų susilpnėjimu, kai yra bandoma atlikti daugiafunkcinias užduotis. Kaip sako knygos „4 vykdymo disciplinos“ autoriai: „Kuo daugiau bandai padaryti, tuo mažiau įgyvendini.“ Ir priežastis, dėl kurios užduotis tam tikru būdu turėtų prisidėti prie kilnaus bendro tikslo, yra ta, kad mes norime pasinaudoti šiais įgūdžiais norėdami pagerinti savo gyvenimą, ir siekdami kilnių tikslų būtent tai ir darome. Jei kiekvienoje giluminėje darbo sesijoje žinosime, kad užduotis, su kuria susidursime, ateityje prisidės prie profesinės ar ekonominės naudos, mums bus daug lengviau išlaikyti intensyvų ir koncentruotą dėmesį.
„Koks yra vienas darbas kurį galiu atlikti šiandien, kad, jį atlikus, visa kita taptų lengviau arba nebereikalinga?”
Arba kaip rašo Davidas Brooksas:
„Jei norite laimėti karą dėl dėmesio, nemėginkite pasakyti „ne“ neesminiams išsiblaškymams, kuriuos pastoviai sutiksite informacijos sraute; pabandykite pasakyti „taip“ subjektui, kuris kelia bauginantį ilgesį, ir tegul šis bauginantis ilgesys išstumia visa kita“.
